Įrengiant šulinių dangčius denyje, jie paprastai turi būti šalia apatinės pertvaros, o ilgoji šulinio dangčio ašis būtų lygiagreti skyriui, kad būtų lengviau įrengti tiesias kopėčias žemiau šulinio. Kad personalas galėtų lengviau pasiekti ir vėdinti, didesnėse skysčių talpyklose ir tuščiose talpyklose turi būti bent du toli vienas nuo kito išdėstyti šulinių dangčiai. Didesniuose skyriuose, esančiuose dvigubame dugne, abiejuose galuose turi būti šulinių dangčiai, o prireikus papildomas šulinio dangtis turi būti įrengtas jo viduryje. Šulinių dangčiai, esantys vidiniame aukšte, turi būti bent 800–1000 mm atstumu nuo pagrindinės pertvaros, kad nesusilpnėtų vidinių grindų tvirtumas šalia pagrindinės pertvaros.
Nesvarbu, ar šulinių dangčiai sumontuoti ant denio, lygiagrečių, vidinių grindų ar pertvaros, korpuso konstrukcija turi būti kuo nepažeista. Jei sudėtinga sutvarkyti ir neišvengiama perpjauti korpuso konstrukciją, reikia atlikti atitinkamą sutvirtinimą. Šulinių dangčiai neturėtų būti montuojami kritinėse vietose, užtikrinančiose korpuso konstrukcinį tvirtumą, pavyzdžiui, denio kraštuose, liukų kampuose ir įtempių koncentracijos vietose.
Kai šulinių dangčiai įrengiami ant dviejų apatinių denių arba platformų, jų padėtis turi būti išdėstyta laipsniškai. Jei liuko dangtis yra viršutiniame aukšte arba platformoje, apatinio aukšto arba lygiagrečios platformos šulinio dangtis neturi būti už liuko dangčio projekcijos diapazono.
